Jeigu jūsų atsakymas yra „gerai“, „blogai“ arba „nežinau“, kviečiu skaityti toliau.
Nėra „gerų“ ar „blogų“ emocijų
Visos emocijos yra reikalingos – jos atlieka svarbias funkcijas:
Nerimas – signalizuoja, kad kažkas svarbaus laukia ateityje ir reikia tam pasiruošti.
Liūdesys – rodo, kad netekome kažko brangaus, jis kviečia pasirūpinti savimi, ieškoti paramos.
Baimė – padeda apsisaugoti nuo grėsmių.
Kaltė – primena apie mūsų vertybes ir santykius su kitais žmonėmis.
Pyktis – padeda apginti savo poreikius ir ribas.
Emocijų mes nepasirenkame – jos ateina ir praeina, panašiai kaip keičiasi orai. Svarbu priimti jas tokias, kokios jos yra.
Kas nutinka, kai emocijų nepriimame, kai manome, kad neturėtume taip jaustis?
Dažnai atsiranda dar daugiau emocijų (jos vadinamos antrinėmis emocijomis):
Beviltiškumas dėl liūdesio – „Jeigu dabar taip liūdna, vadinasi niekada nebebus lengviau.“
Nerimas dėl nerimo – „Jeigu taip nerimauju, reiškia tikrai nutiks kažkas blogo.“
Kaltė dėl pykčio – „Aš juk geras žmogus, neturėčiau pykti.“
Tokiu būdu emocijos tampa intensyvesnės ir ilgiau trunka.
Nuo ko priklauso, kaip jaučiamės?
Dažniausiai emocijos kyla kaip atsakas į mūsų mintis. Nors mintys dažnai atrodo logiškos ir teisingos, taip būna ne visada. Dirbdami su mąstymo iškraipymais, galime pagerinti emocinę savijautą.
Ką galime daryti, kai užplūsta emocijos?
- Atpažinkite emociją ir pabandykite suprasti, dėl ko ji kilo.
- Būkite sau atjaučiantys, nekaltinkite savęs už tai, ką jaučiate.
- Pasirūpinkite savimi būdais, kurie jums padeda (sportas, buvimas gamtoje, pokalbis su artimu žmogumi, meditacija, muzika, kvėpavimo praktikos)
- Kartais su emocijomis pakanka tiesiog išbūti. Tačiau nebūtina su jomis būti vieniems. Jei nemalonios emocijos labai stiprios ir trukdo kasdieniam gyvenimui, kreipkitės į specialistus.
Nors ne visi jausmai yra malonūs, bet jie ne mažiau svarbūs. Visi jie nori būti išgirsti.